Kaip jums pavadinimas? Ką norėjau pasakyti supratote visi, nesvarbu, kad netaisyklingai, nesvarbu, kad juokingai. Pasitaiko, kad į mane kreipiasi norėdami mokytis ir sako: „Man gramatikos nereikia” arba „Man tie laikai nesvarbu, aš kaip nors pašnekėsiu” arba „Mane tik kalbėti išmokinkit”. Tiesą sakant su tokiais mokiniais labai sunku ir įprastai tokie žmonės netampa mano mokiniais. Kaip galima nekreipti dėmesio į gramatiką, jei sakinyje „I have a cat” (aš turiu katę) telpa net 5 gramatinės taisyklės. Ir kaip galima susitaikyti su netaisyklingu ir negražiu kalbėjimu, pilnu klaidų, ką ten klaidų, kartais galima ne tik nusišnekėti, daug baisiau kai galime prisišnekėti.
Ar tikrai anglų kalbos gramatika tokia sunki?
Iš vienos pusės man gana sunku kalbėti apie anglų kalbos sudėtingumą, kadangi mokiausi jos mokykloje, nuosekliai, tai galima sakyt nė nepastebėjau kaip išmokau, nors gramatika nebuvo labai paprasta. Iš kitos pusės galiu palyginti anglų kalbą su kitomis kalbomis, kurias šiek tiek moku. Anglų kalba tikrai turi privalumų. Vien tai, kad nereikia mokytis kintančių linksnių galūnių ar būdvardžių derinti su daiktavardžiais ir skaičiais ir giminėmis yra pliusas. Asmenuojant, taip pat konstrukcijos nėra tokios sudėtingos, kad jų negalėtų išmokti. Artikeliai realiai tik 2. Nereikia mokantis žodžio bandyti įsiminti vyriškos jis ar moteriškos giminės (nes nuo to priklausys artikelis, įvardžiai ir būdvardžiai).
Šiuo metu tarp mano mokinių daugiau suaugusiųjų. Džiaugiuosi, kad suaugę vis dažniau supranta, kad amžius nėra kliūtis mokymuisi ir kad visada smagu atrasti ir sužinoti kažką naujo. Pamokas ar kursus kaip laisvalaikio ir svarbiausia, turiningo laisvalaikio formą vis dažniau renkasi suaugę, tie kurių vaikai užauginti, kurie turi šiek tiek mažiau rūpesčių ir šiek tiek daugiau laiko.
