Kartu ar atskirai?

🤔 Tai kaip dabar mokytis? Vakar vienoje iš kalbos mokymosi grupių iškilo diskusija, kaip geriau mokytis kalbos – lavinti visus įgūdžius kartu, ar mokytis kiekvieno atskirai.
Ir rodos labai logiška, jog galima tobulinti pirma vieną sritį, paskui kitą ir nesimėtyti. Vis daugiau neigiamų argumentų susilaukia multitaskinimas.

👨‍⚕️ Kaip kokioje plastinėje chirurgijoje, pirma sutvarkom nosytę, tada padailiname lūpytes, o paskui ir pakritusius vokus galima patempti, gi nesiimsi visko vienu prisėdimu, tiksliau prigulimu. Bet aš nieko bendro neturiu su medicina, tai ne man čia aiškinti, nors suprantu, kad net ir atskirai viską darant viskas labai susiję, iš išorės gal ne, bet po oda viskas kitaip, susiję raumenys, audiniai ir tobulinant vieną sritį, nori nenori šiek tiek kliudoma ir kita.

O kaip su anglų kalba? Ar galima mokytis visko atskirai?
Galima, bet tik ne pradedant mokytis.

Kai jau turima pakankamai žinių galima atskirai tobulinti:
✍️ rašymo įgūdžius – kad tai daryti būtinas tam tikras žodynas ir gramatinės žinios, kitaip nebus ko užrašyti ir gausis tiesiog nurašymas ir dailyraštis;
👄 kalbėjimo įgūdžius – tam reikia žodyno, tarimo ir gramatikos, nes kitu atveju, tai bus tik kartojimas;
👀 skaitymo įgūdžius – fonetikos ir skaitymo taisyklių žinojimo, jei norite perskaityti, bei žodyno ir gramatikos, jei norite suprasti ką skaitote;
👂 klausymo įgūdžius – vėl reikia žodyno ir gramatikos, jei norite suprasti kas sakoma;
🧠 gramatikos žinioms reikia žodyno ir skaitymo ar rašymo, nes nemokant žodžių negalėsime modeliuoti vienos ar kitos gramatinės situacijos, praktikuotis sudaryti gramatiškai taisyklingus sakinius.

🕵️‍♀️ Ar pastebėjote – visur rašiau, kad reikia žodyno.
Tai gal reikia tiesiog pradėti nuo žodyno mokymosi, o paskui jau nerti giliau? Kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš manau, kad žodžio mokėjimas, tai ne tik gebėjimas jį iššaukti iš atminties, ištarti ir žinoti jo reikšmę. Bet gebėjimas jį naudoti. Kad gebėti žodį naudoti tinkamai reikia … gramatikos. Vicious circle (angliškai taip vadinasi užburtas ratas).

📚 Tai kam žodžiui gramatika? Pavyzdžiui išmokstame elementarius žodžius – milk (pienas) ir dog (šuo). Tuo pačiu tie žodžiai nešasi ir gramatinę informaciją. Tuo pačiu mokomės sakyti – I have some milk. I have a dog. – Ir tai JAU yra gramatika. Labai dažnai žmonės bijo gramatikos ir supranta ją kaip mintinai iškaltų taisyklių rinkinius. Ne, gramatika tai tiesiog paaiškinimas, kodėl – some milk ir kodėl – a dog. Su daiktavardžiais dar lengva, nes dažnai bent jau turime lietuviškus atitikmenis. O kaip su prielinksniais ir artikeliais? Kaip paaiškinti žodelį „to” arba „in” neįdedant jo į sakinį? Žinoma, žodžių mokymasis yra tiesiog žodžių mokymasis, o ne aukštoji matematika ir pirmuosius savo anglų kalbos žodžius jūs išmokstate dar negalvodami apie taisykles ir gramatiką. Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau žodžio reikšmių.

💕 Klausimų daug, daug ir atsakymų. Kiekvieno mokytojo jie skirtingi, kiekvienas mokytojas randa savo darbo stilių ir sistemą, kaip perteikti žinias. Ir kiekvieno mokinio užduotis pajusti, ar ta sistema veikia ir iš jos pasiimti tai kas geriausia.