Header Image - Aš padedu jums mokytis anglų kalbos

Tag Archives

6 Straipsniai/ių

Trys dažniausiai pasitaikančios klaidos

Liepos 1-ą pradėjau nedidelį eksperimentą. Norėjau išbandyti, kaip eitųsi mokyti internetu grupę žmonių. Eksperimentas einasi visai neblogai. Bet daugiau apie eksperimentą papasakosiu tada, kai jis pasibaigs – kitą mėnesį.

Eksperimento metu atliekame įvairias užduotis raštu, todėl pamačiau, kad kartojasi tos pačios klaidos. Jos gana dažnos, manau, kiekvienas besimokantis daro tas pačias klaidas, todėl šio mėnesio straipsnyje noriu papasakoti kaip šių klaidų ir kaip mokytis, kad jų būtų kiek mažiau.

3 dažniausiai pasitaikančios klaidos

Nesu atlikusi tyrimų, kokios iš tiesų 3 dažniausiai pasitaikančios klaidos, bet trys dažniausiai pasitaikiusios klaidos mano eksperimente (apie patį eksperimentą parašysiu vėliau, nes jis dar nesibaigė). Šios klaidos labai paprastos, todėl kiek pažengusiems, jos atrodys labai elementarios, tačiau pradedantieji būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus.

Priversk užsieniečius tave mokyti

emailsViename iš ankstesnių straipsnių kalbėjau apie tai ar geriau mokytis su mokytoju ar kursuose, taip pat rašiau, kad mokytis galima ir savarankiškai. O dar galima mokytis bendraujant su užsieniečiais, tikriausiai ir jūs esate pagalvoję, kad reikėtų susirasti kažką, su kuo galima būtų bendrauti užsienio kalba. Taigi, šiandien pabandysiu atsakyti į paprastą klausimą – kur gauti užsieniečių?

Šiame straipsnyje noriu jums pristatyti kelis būdus, kaip susirasti užsieniečių su kuriais galėsite bendrauti arba susirašinėti tiek gyvai, tiek elektroniniu paštu ar kitomis programomis. Kalbos mokomės bendravimui. Kalba skirta bendrauti, kalbėtis, perduoti informaciją ir ją gauti. Kalbos mokymasis vien dėl mokymosi neturi prasmės. Gyvenantiems užsienyje kiek paprasčiau, kalbą jie girdi ir gali panaudoti bet kurioje viešoje vietoje, o gyvenantys Lietuvoje patys turi ieškoti progų pabendrauti, o kadangi tokios progos nėra dažnos, tikiuosi pabandysite pasinaudoti mano rekomenduojamomis. O naujienlaiškio prenumeruotojai kartu gaus ir dažniausiai laiškuose naudojamų frazių sąrašą.

Gramatika: „Aš ėjimas pirkti viena duonų“.

grammarKaip jums pavadinimas? Ką norėjau pasakyti supratote visi, nesvarbu, kad netaisyklingai, nesvarbu, kad juokingai. Pasitaiko, kad  į mane kreipiasi norėdami mokytis ir sako: „Man gramatikos nereikia“ arba „Man tie laikai nesvarbu, aš kaip nors pašnekėsiu“ arba „Mane tik kalbėti išmokinkit“. Tiesą sakant su tokiais mokiniais labai sunku ir įprastai tokie žmonės netampa mano mokiniais. Kaip galima nekreipti dėmesio į gramatiką, jei sakinyje „I have a cat“ (aš turiu katę) telpa net 5 gramatinės taisyklės. Ir kaip galima susitaikyti su netaisyklingu ir negražiu kalbėjimu, pilnu klaidų, ką ten klaidų, kartais galima ne tik nusišnekėti, daug baisiau kai galime prisišnekėti.

Ar tikrai anglų kalbos gramatika tokia sunki?

Iš vienos pusės man gana sunku kalbėti apie anglų kalbos sudėtingumą, kadangi mokiausi jos mokykloje, nuosekliai, tai galima sakyt nė nepastebėjau kaip išmokau, nors gramatika nebuvo labai paprasta. Iš kitos pusės galiu palyginti anglų kalbą su kitomis kalbomis, kurias šiek tiek moku. Anglų kalba tikrai turi privalumų. Vien tai, kad nereikia mokytis kintančių linksnių galūnių ar būdvardžių derinti su daiktavardžiais ir skaičiais ir giminėmis yra pliusas. Asmenuojant, taip pat konstrukcijos nėra tokios sudėtingos, kad jų negalėtų išmokti. Artikeliai realiai tik 2. Nereikia mokantis žodžio bandyti įsiminti vyriškos jis ar moteriškos giminės (nes nuo to priklausys artikelis, įvardžiai ir būdvardžiai).

Kur gauti knygų ir ką su jomis daryti?

KnygosKinai sako: „Knyga yra tarsi sodas, kurį nešiojamės savo kišenėje“.

Lomb Kata, vengrų poliglotė ir vertėja savo knygoje „Kaip aš mokausi kalbų“ pasakojo, kad mokosi kalbų skaitydama knygas. Ji imdavo knygą „Trys muškietininkai“ visiškai nežinoma kalba ir skaitydavo. Pirmą kartą suprasdavo tik kelis atskirus žodžius, kurie būdavo panašūs į kitų kalbų žodžius. Bet kadangi gerai žinojo knygos istoriją ir kai kuriuos dialogus, suprasdavo kiek daugiau ir t.t. Ji teigė, kad knygą jai reikia perskaityti tris kartus. Pirmą kartą aiškindavosi kaip sudaromi paprasčiausi sakiniai, mokydavosi paprastesnius žodžius. Antrą kartą suprasdavo jau didžiąją dalį teksto, o trečią kartą skaitant suprasdavo viską. Taigi toks buvo jos mokymosi metodas. Žinoma, šiandien turime galybę kitokios medžiagos ir priemonių kalbos mokymuisi ir tris kartus skaityti tą pačią knygą šiandiena atrodo nuobodu, tačiau tiems, kas mėgsta skaityti, skaitymas iki šiol išlieka vienas iš smagiausių ir efektyvių mokymosi būdų.

Kada ir po kiek mokytis, kad būtų efektyvu?

tobula vietaAr esate svajoję apie idealią mokymosi vietą? Kokia ji? Pasidalinkite komentaruose su manimi. Aš visada svajodavau mokytis kokioje vijokliais ir gelėm apaugusioje pavėsinėje sodo gale. Panašiai tokioje kaip paveikslėlyje. Rodos galėčiau ten sedėti nuo ryto iki nakties, gurkšnoti čiobrelių arbatą arbą kavą ir mokytis mokytis mokytis, ir man atrodydavo, kad viskas ko reikia mano tobulam mokymuisi yra ta pavėsinė ir jei tik tokią turėčiau, tai viską mokėčiau idealiai, net ir nesistengdama. Bet tiesą sakant tikriausiai nemokėčiau, nes sėdėjimas vienoje vietoje ir monotoniškas mokymasis, o tuo labiau tokio įvairialypio dalyko kaip kalba, gerų rezultatų neatneš. Šiandien pakalbėsime kodėl taip yra, kaip reikia planuoti laiką mokantis ir kur mokytis, kad būtų efektyviau.

Trys eksperimentai

Mokslininkas ir tyrimų apie atmintį pradininkas Hermann Ebbinghaus nuolat atlikinėjo tyrimus su savimi. Jis mokydavosi nesusijusias raidžių kombinacijas (kad jos nekeltų jokių asociacijų). Jis nustatė, kad idealiai išmokdavo vieną gabaliuką medžiagos, jei jis jį kartodavo 68 kartus vieną dieną ir tada dar 7 kartus kitą dieną. Tačiau lygiai taip pat gerai jis įsimindavo, jei mokymasis būdavo išdėliotas į tris dienas. Tada prireikdavo tik 38 pakartojimų iš viso. Taigi, efektyviau mokomasi, jei medžiaga kartojama kelias dienas po mažiau kartų, nei stengiantis viską išmokti vienu prisėdimu.