Trys dažniausiai pasitaikančios klaidos

Liepos 1-ą pradėjau nedidelį eksperimentą. Norėjau išbandyti, kaip eitųsi mokyti internetu grupę žmonių. Eksperimentas einasi visai neblogai. Bet daugiau apie eksperimentą papasakosiu tada, kai jis pasibaigs – kitą mėnesį.

Eksperimento metu atliekame įvairias užduotis raštu, todėl pamačiau, kad kartojasi tos pačios klaidos. Jos gana dažnos, manau, kiekvienas besimokantis daro tas pačias klaidas, todėl šio mėnesio straipsnyje noriu papasakoti kaip šių klaidų ir kaip mokytis, kad jų būtų kiek mažiau.

3 dažniausiai pasitaikančios klaidos

Nesu atlikusi tyrimų, kokios iš tiesų 3 dažniausiai pasitaikančios klaidos, bet trys dažniausiai pasitaikiusios klaidos mano eksperimente (apie patį eksperimentą parašysiu vėliau, nes jis dar nesibaigė). Šios klaidos labai paprastos, todėl kiek pažengusiems, jos atrodys labai elementarios, tačiau pradedantieji būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus.

1. Žodžių tvarka sakinyje ir 2. žodžių praleidinėjimas.

Šias dvi problemas sudėjau į vieną, nes realiai tai klaidos atsirandančios dėl tos pačios priežasties. Problema dažniausiai pasitaiko todėl, kad mes esame linkę imti lietuviškus sakinius ir tiesiog versti juos pažodžiui į anglų kalbą. Toks metodas yra visai tinkamas, jei kalbos yra labai giminingos ar žodžių tvarka sakiniuose yra panaši.

Anglų ir lietuvių kalbos yra labai nepanašios. Lietuvių kalboje mes turime galūnes, kurios keičiant linksnius parodo kaip vienas ir kitas žodis sakinyje susiję. Sakydami – namo durų raktas ir namo duryse raktas – turime galvoje visai skirtingus dalykus, bet rodos pasikeitė tik galūnė.

Anglų kalboje praktiškai nėra linksnių, kad jų pagalba galėtume pasakyti kaip žodžiai susiję tarpusavyje. Žodžių santykį vienas su kitu parodo žodžių vieta sakinyje ir maži žodeliai prielinksniai.

Apie žodžių tvarką sakinyje ir kodėl ji svarbi, galite daugiau pamatyti šiame video , jis nėra naujas, tačiau, jei nematėte, labai rekomenduoju pažiūrėti – https://www.youtube.com/watch?v=L8kic6fLgjg

Antroji problema – žodžių praleidinėjimas labai susijęs su pirmąja, bei kyla dėl tos pačios priežasties.

Kiek daug mes turime lietuviškų sakinių, kuriuose nėra veiksnio ar tarinio: Reikia eiti. Vakarėja. Pavasaris. Parvažiuoju. Lijo. – Anglų kalboje negalima sakinyje praleisti veiksnio ar tarinio. Todėl negalima tiesiog išversti – Need to go. Getting late. Spring. Coming home. Rained. Visi šie sakiniai neteisingi, nepaisant to, kad jie visiškai taisyklingi lietuvių kalboje. Visuose juose reikia veikėjų – jei veikėjo tarsi nėra, tada naudojame žodelį „it”. – I need to go. It is getting late. It is spring. I am coming home. It rained.

Taigi ką daryti, kad sakiniai būtų taisyklingi? Neverskite sakinių iš lietuvių kalbos į anglų pažodžiui.

O jei jau neišeina kitaip, tai pradėkite galvoti angliškais sakiniais. Pirmas žingsnis yra ne išversti pirmą žodį, pirmas žingsnis yra paimti lietuvišką sakinį ir jį pasistengti sudėlioti pagal angliškas sakinio taisykles. Gal tai jums atrodo keista, ypač jei jau neblogai kalbate angliškai, bet tie, kurie tik pradeda mokytis nežino, kodėl negalima sakyti taip, kaip mums įprasta lietuvių kalboje, kodėl negalima tiesiog išversti.

Mokantis anglų kalbos, po kurio laiko būna lūžis, kai mes jau nebebandome anglų kalbos lyginti su lietuvių kalba. Tarkim paprastas pavyzdys – kai sutinkate žmogų, jūs žinote, kad reikia pasisveikinti ir sakote – good morning. Jūs galvoje nebegalvojate, kad reikia pasakyti – labas rytas, jūs nebegalvojate kaip yra labas ir kaip yra rytas, jūs tiesiog sveikinatės. Kai išmokstate daug frazių ir sakinių įvairioms gyvenimo situacijoms, ateina metas kai nebereikia galvoti kaip išversti, bet sakiniai tiesiog patys tarsi šoka jūsų galvoje sudarinėdami įvairiausius ratelius iš įvairiausių žodžių. Pasiekus tokį lygmenį sakiniai bus savarankiškesni, jums nebesinorės versti iš lietuvių kalbos.

3. Artikelis a/an

Kodėl mes pametame artikelius? Taip yra dėl dviejų paprastų ir logiškų priežasčių.

Pirmoji priežastis. Lietuvių kalboje nėra tokios kalbos dalies kaip artikelis. Jei mes bandome galvoje versti lietuviškus sakinius į anglų kalbą, savaime suprantama, kad artikelio ten nebus. Tai dar vienas įrodymas, kad pažodinis sakinių vertimas prie nieko gero nepriveda.

Antroji priežastis. Kaip jūs mokotės? Taip kaip ir aš mokiausi, taip kaip ir visi 90 procentai besimokančių. Mes sugalvojame, kad mums reikia sužinoti kaip angliškai karvė. Mes einame į žodyną ir žodynas mums parodo žodžio reikšmę – cow. Arba, mes skaitydami arba mokydamiesi aptinkame žodį cow ir keliaujame į žodyną (popierinį telefoninį, kompiuterinį ar internetinį) pažiūrėti ką šis žodis reiškia. Mums duodamas vertimas, arba mums paaiškinama, kad tai yra „a large farm animal producing milk”. Štai matote anglų kalbos paaiškinime atsiranda artikelis, tačiau jei žiūrėsime tik žodžio vertimą – artikelio taip ir nepamatysim.

Artikelis naudojamas prieš suskaičiuojamų daiktavardžių vienaskaitą – a cat, a house, a book.

Jei prieš tai nenaudojamas įvardis – my cat, bet ne a my cat.

Jei su daiktavardžiu naudojame būdvardį, artikelis stovi prieš būdvardį – a black cat, a big black cat.

Taigi, kaip nepamesti artikelio?

Kai mokotės žodžius, nesimokykite jų po vieną. Mokykitės frazėmis arba sakiniais. Jei žodžius kur nors užsirašinėjate, šalia pasirašykite sakinį. Nerašykite – cow – karvė. Rašykite – a cow – karvė – My grandmother has a nice cow. Taip išmoksite ne tik atskirą žodį, o žodį kartu su artikeliu ir jo nepamesite.

Gramatikos mokymuisi nepakanka žinoti taisyklių, reikia nemažai praktikuotis ir kuo daugiau naudoti kalbą. Kai sakau naudoti, turiu omeny ne skaityti ir klausytis, o „gaminti” ją patiems – tai yra rašyti ir kalbėti. Kuo daugiau ir kuo dažniau. Tačiau, tikiuosi, kad šie keli mano patarimai jums šiek tiek padės.