Kur gauti knygų ir ką su jomis daryti?

Kur gauti knygų ir ką su jomis daryti?

KnygosKinai sako: „Knyga yra tarsi sodas, kurį nešiojamės savo kišenėje”.

Lomb Kata, vengrų poliglotė ir vertėja savo knygoje „Kaip aš mokausi kalbų” pasakojo, kad mokosi kalbų skaitydama knygas. Ji imdavo knygą „Trys muškietininkai” visiškai nežinoma kalba ir skaitydavo. Pirmą kartą suprasdavo tik kelis atskirus žodžius, kurie būdavo panašūs į kitų kalbų žodžius. Bet kadangi gerai žinojo knygos istoriją ir kai kuriuos dialogus, suprasdavo kiek daugiau ir t.t. Ji teigė, kad knygą jai reikia perskaityti tris kartus. Pirmą kartą aiškindavosi kaip sudaromi paprasčiausi sakiniai, mokydavosi paprastesnius žodžius. Antrą kartą suprasdavo jau didžiąją dalį teksto, o trečią kartą skaitant suprasdavo viską. Taigi toks buvo jos mokymosi metodas. Žinoma, šiandien turime galybę kitokios medžiagos ir priemonių kalbos mokymuisi ir tris kartus skaityti tą pačią knygą šiandiena atrodo nuobodu, tačiau tiems, kas mėgsta skaityti, skaitymas iki šiol išlieka vienas iš smagiausių ir efektyvių mokymosi būdų.

„Read More”


Kada ir po kiek mokytis, kad būtų efektyvu?

tobula vietaAr esate svajoję apie idealią mokymosi vietą? Kokia ji? Pasidalinkite komentaruose su manimi. Aš visada svajodavau mokytis kokioje vijokliais ir gelėm apaugusioje pavėsinėje sodo gale. Panašiai tokioje kaip paveikslėlyje. Rodos galėčiau ten sedėti nuo ryto iki nakties, gurkšnoti čiobrelių arbatą arbą kavą ir mokytis mokytis mokytis, ir man atrodydavo, kad viskas ko reikia mano tobulam mokymuisi yra ta pavėsinė ir jei tik tokią turėčiau, tai viską mokėčiau idealiai, net ir nesistengdama. Bet tiesą sakant tikriausiai nemokėčiau, nes sėdėjimas vienoje vietoje ir monotoniškas mokymasis, o tuo labiau tokio įvairialypio dalyko kaip kalba, gerų rezultatų neatneš. Šiandien pakalbėsime kodėl taip yra, kaip reikia planuoti laiką mokantis ir kur mokytis, kad būtų efektyviau.

Trys eksperimentai

Mokslininkas ir tyrimų apie atmintį pradininkas Hermann Ebbinghaus nuolat atlikinėjo tyrimus su savimi. Jis mokydavosi nesusijusias raidžių kombinacijas (kad jos nekeltų jokių asociacijų). Jis nustatė, kad idealiai išmokdavo vieną gabaliuką medžiagos, jei jis jį kartodavo 68 kartus vieną dieną ir tada dar 7 kartus kitą dieną. Tačiau lygiai taip pat gerai jis įsimindavo, jei mokymasis būdavo išdėliotas į tris dienas. Tada prireikdavo tik 38 pakartojimų iš viso. Taigi, efektyviau mokomasi, jei medžiaga kartojama kelias dienas po mažiau kartų, nei stengiantis viską išmokti vienu prisėdimu.

„Read More”


Ką daryti, kad mokytis padėtų net sienos?

Tikriausiai visiems teko girdėti „kai nuvažiuosi į Angliją, tada ir pradėsi kalbėti” arba „pagyveno tarp amerikonų ir kalba laisvai”. Be jokios abejonės, žmogui gyvenančiam kalbinėje aplinkoje mokytis yra šimtą kartų lengviau. Bet pasitaiko nemažai istorijų, kai gyvenantys angliškai kalbančioje šalyje žmonės nepakeičia aplinkos, nebendrauja su užsieniečiais ir tiesiog nesimoko užsienio kalbos. O kaip mokytis jei baisu? Kaip pradėti? Gi neprieisi prie pardavėjos supermarkete ar policininko ir nepradėsi jam pasakoti koks nuostabus šiandien oras. Šiandien ne apie pašnekesius gatvėje, o apie tai, kaip kuo daugiau pasiimti iš aplinkos ir kaip paversti savo namus mokykla.

Aš nekalbėsiu čia apie tuos, kurie jau gyvena užsienyje, neminėsiu kaip svarbu pastebėti aplink esančias iškabas, užrašus vitrinose, tvarkaraščius stotelėse ir bandyti išgirsti gatvėje kalbančius žmones. Kalbėsiu apie tuos, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau mano patarimai gali būti pritaikomi bet kur ir mokantis bet kurios užsienio kalbos. Papasakosiu kaip galite mokytis nesąmoningai ir išnaudoti namuose esančius daiktus ir visokias kerteles, kad jie padėtų jums mokytis.

„Read More”


Kviečiu prisijungti!