Kada ir po kiek mokytis, kad būtų efektyvu?

Ar esate svajoję apie idealią mokymosi vietą? Kokia ji? Pasidalinkite komentaruose su manimi. Aš visada svajodavau mokytis kokioje vijokliais ir gelėm apaugusioje pavėsinėje sodo gale. Panašiai tokioje kaip paveikslėlyje. Rodos galėčiau ten sedėti nuo ryto iki nakties, gurkšnoti čiobrelių arbatą arbą kavą ir mokytis mokytis mokytis, ir man atrodydavo, kad viskas ko reikia mano tobulam mokymuisi yra ta pavėsinė ir jei tik tokią turėčiau, tai viską mokėčiau idealiai, net ir nesistengdama. Bet tiesą sakant tikriausiai nemokėčiau, nes sėdėjimas vienoje vietoje ir monotoniškas mokymasis, o tuo labiau tokio įvairialypio dalyko kaip kalba, gerų rezultatų neatneš. Šiandien pakalbėsime kodėl taip yra, kaip reikia planuoti laiką mokantis ir kur mokytis, kad būtų efektyviau.

Trys eksperimentai

Mokslininkas ir tyrimų apie atmintį pradininkas Hermann Ebbinghaus nuolat atlikinėjo tyrimus su savimi. Jis mokydavosi nesusijusias raidžių kombinacijas (kad jos nekeltų jokių asociacijų). Jis nustatė, kad idealiai išmokdavo vieną gabaliuką medžiagos, jei jis jį kartodavo 68 kartus vieną dieną ir tada dar 7 kartus kitą dieną. Tačiau lygiai taip pat gerai jis įsimindavo, jei mokymasis būdavo išdėliotas į tris dienas. Tada prireikdavo tik 38 pakartojimų iš viso. Taigi, efektyviau mokomasi, jei medžiaga kartojama kelias dienas po mažiau kartų, nei stengiantis viską išmokti vienu prisėdimu.

Austrų psichologas Adolf Jost iš savo tyrinėjimų net suformulavo taisyklę: „Medžiagos kartojimas tik ją išmokus nepadeda jos geriau įsiminti, geriau įsimenama tik kartojant po pertraukos”. Jei pirmadienio vakare mokame pamoką ar eilėraštį, dar nereiškia, kad iki kito ryto mes jo nepamiršime. Žmogus nuolat pamiršta tai ką išmoko, todėl reikalingą medžiagą turi nuolatos pasikartoti.

Būtina paminėti ir lenką Piotr Wozniak, kuris pats mokėsi anglų kalbos ir tyrinėjo savo atmintį, kaip geriausiai įsiminti. Jis pastebėjo, kad vieną kartą pasimokius, žodis pasimiršta po kelių dienų, bet jei jį pakartojus prieš pat pamiršimą, jis jau atsimenamas savaitei, pakartojus po savaitės, jis įsimenamas mėnesiui. Wozniakas pritaikė visą idėją skaitmeninei erai ir jo sistema šiuo metu veikia puslapyje Supermemo, o demonstraciją kaip juo naudotis rasite čia – https://youtu.be/LQpZoM_vWTQ. Todėl būtina susidaryti ne tik mokymosi, bet ir kartojimo planą. Nepamirškite prisiminti.

Taigi, kaip dažnai ir po kiek laiko mokytis?

Visų pirma susitarkime, kad kiekvienas esame skirtingas. Vieniems išmokti reikia greitai ir svarbiai, todėl jie gali mokytis kasdien po kelias valandas, kitiems anglų kalba tiesiog malonus laisvalaikis ir smegenų mankšta, jiems nepriimtinas tempas ir mokomasi tik kelis kartus per savaitę. Todėl kalbėti apie optimalų variantą bendrai negaliu, bet ką žinom tikrai, tai, kad geriau kasdien po 30 minučių, nei po 4 valandas sekmadieniais. Kiekvienas įvertinkite savo galimybes. Kiekvienas užsibrėžkite sau tikslą. Tie, kas užsiprenumeravo naujienlaiškį gaus priemonę, kuri padės planuoti ir sekti savo mokymosi tempą.

Turiu kelis bendrus patarimus apie laiko pasirinkimą kiekvienam:

1. Mokytis būtina nuosekliai. Nebūtinai mokytis kasdien tuo pačiu laiku, ar toje pačioje vietoje, bet būtina mokytis kasdien.
2. Neklausykite patarimų apie tai koks laikas labiau tinkamas mokslui, rinkitės laiką tada, kai jaučiatės energingesnis ir nepavargęs. Vienam tai gali būti rytas, o kitam vėlyvas vakaras. Klausykite savo smegenų ir jos pasistengs su jumis bendradarbiauti. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingą moksliškai rekomenduojamą laiką mokymuisi, kai mūsų smegenys būna imliausios ir aktyviausias. Bet kuriuo atveju, tai laikas nuo 9 iki 12. Tačiau jei esate vakaro žmogus, jei vakare jaučiatės geriau, nei ryte, planuokite laiką taip, kad mokymasis netaptu dar vienu darbu, mokykitės tada, kai norisi ir kai jaučiatės geriausiai.
3. Pabandykite sekti save, kiek ir ko mokotės, užsirašykite. Dažnai pasitaiko, kad žmogus sako „aš tiek daug mokausi, o niekas nelenda į galvą”, bet realiai pradedant užsirašinėti kada ir ko mokytąsi pasirodo, kad tas „daug” ne tiek ir daug. Čia kaip su dietomis, rodos nieko nevalgau, kol nepradedu to užsirašinėti.

Kur mokytis?

Praėjusį kartą kalbėjome apie tai, kad patartina karts nuo karto keisti mokymosi vietą. Būtent vietos keitimas ir padės mums atrasti laiko mokymuisi. Labai dažnai girdžiu, kad mokytis užsienio kalbos trukdo laiko trūkumas, bet 20 minučių kasdien manau gali rasti kiekvienas. O jei pabandytume rasti laiko šiek tiek daugiau? Ar tikrai nėra laiko? Keletas variantų, kuriuos verta išbandyti.

• Laukiant eilėje pas dantistą/gydytoją/advokatą.
• Stovint kamštyje.
• Vykstant į darbą ir iš darbo autobusu.
• Bėgiojant ryte.
• Kartais galvojame, kad iki susirinkimo/susitikimo/skambučio liko tik kelios minutės, tad neverta užsiimti kita veikla, bet pakartoti žodžius būtent kelių minučių ir tereikia.
• Tuo metu, kai televizorius rodo REKLAMĄ. Nebesiskųskite, kad į filmus ar laidas įterpiama po 15 minučių reklamos, jos metu mokykitės.

Atsiminkite, kalbos mokymasis ne vien sėdėjimas ir knygos skaitymas. Lygiai taip pat lengvai galima keisti veiklą: bėgiojant klausyti ausinuko, važiuojant automobiliu dainuoti angliškas dainas, laukiant eilėje pasikartoti žodžius, kuriuos nešiojatės kišenėje, o laukiant gydytojo paskaityti knygą.

… ir ko mokytis?

„Neplanuodamas, suplanuoji nesėkmę”. Tiesą sakant, labai norėjau surasti, kas pasakė šiuos žodžius, bet Google man pasiūlė tiek variantų, kad tarkime, kad tai pasakė vienas labai protingas žmogus. Mokymuisi galima išnaudoti net trumpiausią minutėlę, tačiau jūs turite prisiminti, kad ta laisva minutėlė gali atsirasti, bet jūs galite nebūti pasirūpinęs ką ir iš ko tuo metu mokytis. Jei jau sugalvojote, kad visą savo laisvą laiką arba didžiąją jo dalį skirsite mokymuisi, būtinai pasiruoškite tokioms nenumatytoms pertraukėlėms, bet to, jei būsite pasiruošę nebegalėsite išsisukinėti. Todėl dar keletas patarimų:

• Nešiokitės rankinėje nedidelę knygelę, arba parsisiųskite knygelę į telefoną. Beje, kalnai nemokamos elektroninės literatūros – bookrix.com (kokybės garantuoti negaliu, bet mokymuisi tikrai tinka).
• Parsisiųskite į telefoną keletą programėlių mokymuisi, arba tiesiog mokymosi žaidimų. Pavyzdžiui, Quizlet arba Duolingo puikiai veikia telefone.
• Turėkite ausinuką, arba ausines prijungiamas prie telefono, o juose audio knygą, audio reportažus (podcasts) arba mėgstamas dainas. Juos galite parsisiųsti iš čia  ir čia.
• Nešiokitės mažą užrašų knygelę ir rašiklį. Nepamirškite mokytis rašyti. Aprašykite ką matote aplink.

ĮSPĖJIMAS. Būkite labai atsargūs ir neperdekite. Nebijokite padaryti pertraukėlių. Nepamirškite savo draugų, neiškeiskite visų pietų su kolegomis į pietus su anglų kalba. Nuolatinis ir rutininis mokymasis sukelia perdegimą. Mokantis rezultatą pamatyti po kelių dienų labai sunku, todėl dirbant per daug sunkiai ir atsisakant malonaus laisvalaikio jau po kelių savaičių norisi viską mesti. Beje, apie tai ką daryti, kad neperdegtume ir kaip išlaikyti motyvaciją mokytis papasakosiu jums kitą kartą.

Parašykite komentaruose, ką iš mano patarimų jau išbandėte, kur teko šią savaitę pasimokyti? Kokioje netikėčiausioje vietoje teko mokytis?

P. S. Beje, tie kurie užsisako naujienlaiškį, kartu su šiuo tekstu gaus ir pagamintą mokymosi dienoraštį. Taigi, jei dar nesate užsiprenumeravę mano naujienlaiškio, tai daryti apsimoka. Užpildykite registracijos formą apačioje arba viršuje ir po 10 dienų gausite daugiau nei straipsnį.

P.P.S. Informacija apie eksperimentus iš Benedict Carey knygos „How We Learn“.